Abrozdėlis,   paveikslėlis, o gal veidrodėlis, kuris iš praeities į dabartį, o iš dabarties į ateitį protėvių numintais takais driekiasi. Ir tik seni reliktai tyliai šiušena, savyje tiesas uždare ir  naujoje dienoje, ašaras, kažkada nuriedėjusias, skepata braukia. Jie veidą prie nuskinto dangaus glaudžia ir nebyliais žodžiais, ramunės žiedlapius, viltimi skaičiuoja. Nėra devynių gyvenimų, yra tik laikas…

Birželis 2021m.