Šiandien laistytuvai padėti ir sunkūs debesys suvilgė ištroškusį laiką. Laiką, kuris ėjo taku ir toks negyvas peizažas. Paukščiai lyg gieda, lyg varlės kvarkia, vanduo lyg teka, o žemė suskilusi iki kraujo, iki žodžių: „Ačiū, kad esi”. Lengva dėkoti žaliuojančioms pievom, gausai, meilei, bet kaip padėkoti akmeninėms širdims, besielėms akims ir apkabinti sausrą… Bet tik taip vėjas paliečia gyvenimą, kuris tėra tik smiltelė būties delne. Tad apkabinu savo smiltelę ir šiandien laistytuvai padėti. Lyja…

Kulautuva, Nemunas.

Birželis 2023m.