„Dieve saugok šiuos namus”... Kuriuos, tuos ar anuos? O Ignas pasiteirauja kur randamės? Kambaryje keturios lovos, tualetas, dušas, televizorius, internetas ir mini virtuvė. Patogumai, bet siela sėdžiu ant virtuoklio, nebylus takelis veda į niekur ir moters balsas, lyg pamiršto laiko šnaresys: „Mano gyvenimas skilo prieš šešerius metus, bet dabar jau gerai”. Ar tikrai? O dievas nieko nesaugo…, tik aidas iš kito ežero kranto: ” Моя бурная любовь…”, uždainuoja. „Aš jums prikasiu gėlių, man per daug, mažinu, nebepajėgiu”. Padėkoju, apkabinu ir nueinu palikusi viską, kaip radusi…