Ilgi mėnesiai žvarbos su šnekančiais vėjais ir tik todėl, kad išgirsčiau savo vardą. Ir kiekviena smulkmena raidės susiveria į giesmę. Išeinu. Laukai dar žiema alsuoja, bet kyla saulė ir visa baltuma lašais nubėga veidu. Parklampoju pavasariu. Ar tai lengvuma? Ar tai juokas? Ar tai džiaugsmas? Ar čia tik vėjai šneka mano vardą? Nežinau…

Graužiai.

Kovas 2023m.