Kas per „daiktas” yra namai ir kur jų ieškoti: viduje ar išorėje? Atidarau duris ir einu matyti tobulai nukritusio lapo, šakos vingio, žolių kuokštelio ar samanų žiuželio, o gal žmogaus, kuris pasiramstydamas šiaurietiškomis lazdomis, įnirtingai žingsniuoja miško taku. Žvilgsniai susitinka, pasisveikinu, o žmogaus išmintis pažeria žodžius: dešimt kilometrų per dieną, sveika mityba, grūdinimasis, gaivus oras, joga, upės tėkmė, meditacija, gulbės, eilės. Dar priduria apie sąžinę, kuri nubudo kažkieno to, kuris neiškirto tolėliau augančių senolių pušų ir ąžuolų. Sąžinė – kažkaip sentimentalu. Dar pasiteirauju išminties, kas jo manymu yra svarbiausia gyvenime? „Mylėti save” ir  savo taku nueina žmogus. Aš grįžtu, kad užsidaryčiau viduje. Susmunku prie židinio šilumos, kuri murkia katinu. Ramybė, tik jos dar paprašau kavos ir gabalėlį juodo šokolado, ten iš stalčiaus, ačiū…

Lapkritis 2021m.