Kaunas, pramonės rajonas ir žvilgsnis po dešinei, o ten kelkraštis ant kurio tupi sužeistas kiras. Sustojame, prieš mus stovi automobilis, durelės atidarytos, kyšo kojos. Pasiteiraujame ir balsas atsako, kad tą vargšelį paėmė nuo kelio, dabar sėdi, gina nuo kovų laukdamas gamtos apsaugos pareigūno. Nuostaba ten, kur niekas nebestebina ir trumputė įžvalga, kuri atranda gamtą, o gal save ar būties trapumą, kuris supasi savo srauniame bėgime. Paukščiai kyla, leidžiasi, kaip ir minutės pavasariu tiksi, o žmogaus darbai širdimi matuojami, nes kitaip tik rūdimis nubėga, nelieka, lyg gyvas, bet tuščiomis rankomis stovi. Nereikia sakyti, kad esi išbaigtas…, tikslingiau būtų pamąstyti, kad – neatrastas, nematantis, nesuprantantis, nes: „Reikia gyventi arčiau žemės, gyventi taip, kad širdis, protas ir skrandis visada liestųsi – viduje ir išorėje – su tuo, kas yra didesnis už mus”, Markas Nepo. Ir paukščiai kyla, leidžiasi, kaip, ir minutės pavasariu tiksi, o žmogaus širdimi matuoja…

Neris, Zatyšių karjeras.

Balandis 2023m.