Aš tau parodysiu, kur gyvena milžinai ir kur jų amžini namai… Kur šaknys įsitvėrę tvirtai, laiko žemės lopinį, kad tas nenugarmėtų į prarają ir ryto rasa prausia plukių veidus, o jos savo baltu šilku, užkloja mišką tylą. Kur šnibždasi šešėliai ir šakos praplėšia pilką dangų, kad užtekėtų saulėtas rytojus. O žmogus apkabina medį ir mintimis keičia ateitį…