Numazgosiu laiką, vadinamu „Gruodis” ir pilką, besniegį „Kojinių laukimą”, spalvomis iškabinsiu. Grįžtančiais spinduliais, rytdieną matysiu. Jos siūlais,  savas, svajas pinsiu, kurias”Paukščių pienu” maitinsiu. Ir šioj rėdoj, ramybę raikysiu, kaip kepalą duonos. Trupiniais, paklydusią žiemą vaišinsiu. Norai… Jų nėra, nes „Buvę laiškai”, pasiekė adresatą ir  baltą „Senelės pasaką”, tik praeityje skaitysiu…

Gruodis 2020m.