Be ryšio. Ir kaip gi jaustis XXIa. žmogui, kai telefoną pavartai į kairę, į dešinę, iškeli į dangų ir nieko nepešęs, palieki jį drybsoti kišenėje. Tik genys tuksi mūsų buvimo vietą, bet ji tokia neapčiuopiama, tad belieka tik būni 100 procentinėje būtyje, šioje dienoje, dabar ir čia… Tad priglundi prie senolio ąžuolo, kad pajustum jo amžius. Stebi lėtą, šventų vandenų tėkmę, o gal net į juos panyri, kad nuplautum buvusį ir būsimą laiką… Paklaidini save miško pievoje, kad išgirstum tykumą ir leidi mintims atsiilsėti, kai geri kavą. Ir neskubini dienos, o mėgaujiesi kiekvienu oro gurkšniu ir su dėkingumu širdyje įrėži pliusą…

Mikierių atodanga, Anykščių rajonas.

 Balandis 2021m.