Krautuvė, dailios puškutės su glamūrine intencija į nuostabiai žydintį rytojų… Bet rytojų susikuriame šiandien, o gražus apvalkalas tėra apvalkalas, svarbu tik ketinimai… ir turinys… Tame visame gražiai sustatytame gražume randu magnolija, daigelis vos gyvas, bet sumoku kelis pinigus. Nes kažkada žmogaus pasodinti daigeliai, virto medžiais ir jie džiugina tyliu pasigėrėjimu, apkabina, pakylėja šypsotis, priglusti prie savo dienos ir matyti grožį. „Mylinčios akys visur mato grožį”, tokias mintis sudėstė M. A. Singeris. Ir jis teisus… Milijonai žiedų nusvirę nuo šakų puošia laiką ir tai – milijonas priežasčių laimei. Matymai… Grožis… Magnolijos…

Skinderiškio dendrologijos parkas, Kėdainių rajonas.

Gegužė 2024m.