Nuvirtęs medis mano akimis – šedevras, šimtams būtybių tai- namai. Šiandien mes miškus gelbėjame nuo kenkėjų, bet juos reikia gelbėti nuo mūsų. Dažnai kursuojame tarp Kauno ir Kėdainių. Iš tolo dūnkso didingi miškai. Gal tiksliau, dūnksojo. Nes privažiavus arčiau pamatai, kad iš jų liko tik rėtis ir daug „išgelbėtų” plotų. Jei šiandien dar miškas yra tai nereiškia, kad jis bus rytoj. Gamta tapo visiškai priklausoma nuo žmonijos valios ir malonės…

Vasaris 2020m