Namai. Apsnigti takai. Nei aš kur, nei pas mane… Bet kažkaip taip, nekaltai, trobos tylai atėjo galas 😊. Ir tik todėl, kad mano mergaitė „gelbėja pasaulį”. Du murkiantys padarai, mūsų laiką rokuoja jau kitaip. Ir nesvarbu ar baltoje dienoje daiktai neberanda savo vietos, ar tamsioj nakty, kai dvi šaltos nosys pasijunta vienišos, atkiūtina, priglunda prie mano širdies ir tyliai murkia. Laikrodžiai muša 3, 5, ar 6 valandas ryto ir tebūnie ankstyva kava 😊, ankstyva dienos pradžia ir paprasti atradimai laimei. Kai ištrini bereikalingas detales, lieka tik gražu…

Vasaris 2021m.