Pirmi nepriklausomybės metai. Pakvipus laisvės vėjams, kaimynė susikrovė lagaminus ir išskrido į žaliąjį žemyną pas gimines paviešėti. Smagu buvo gauti jos laišką ir pasakojimą apie nepapasakojamai neapsakomą Australijos grožį. Ir nuotrauką pridėjo, kurioje ji laiko koalą. Tobula. Bet dabar ta tobulybė dega. Mokslininkų teigimu Australijoje kiekvieni metai vis sausesni, tai įtakoja sparčiai kylanti pasaulio temperatūra. Tad sausra, vėjuoti orai sukėlė nematyto masto gaisrus dar net neprasidėjus vasaros sezonui, tai lėmė daugiau kaip 9000 koalų ir apie 500 mln. kitų, tik Australijai būdingų, gyvūnų žūtį. Bet Australijos valdančioji partija ir ministras pirmininkas S. Morrisonas netiki, kad gaisrus įtakojo klimato kaita. Australija yra didžiausia anglies ir suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja. Motyvas neigti yra gaunamas pelnas, bet kokios pasekmės… Ar žaliojo žemyno istorija galėjo būti kitokia, jei 1770 metais nebūtų jos „aplankyti” atplaukęs D. Kukas ir paskui jį visos kitos delegacijos 
? Tuo metu Australijoje gyveno apie vienas milijonas aborigenų, bet per daugiau nei šimtmetį, populiacija sumažėjo iki šešiasdešimt tūkstančių, o dabar dvidešimt du milijonus gyventojų turinčioje šalyje, tik du procentus sudaro aborigenai. Jie yra seniausia žmonių populiacija, gyvenanti už Afrikos ribų. Nors aborigenai tos žemės syvais maitinosi (degino, rinko, augino, gyveno…) apie šešiasdešimt tūkstančių metų, jie suprato gamtos dėsnius, ciklus, gyveno darnoje su juos supančia aplinka, bet politika buvo grindžiama vien tik baltųjų pranašumu. Išstumti iš savo žemių, naikinami, daug jų mirė dėl užvežtų ligų, bado. Tik 1963m. aborigenai buvo pripažinti Australijos gyventojais, o 2008m. jų atsiprašė už sukeltą sielvartą ir kančias. Žala padaryta milžiniška, nes tik maža saujelė aborigenų išlaikė pirmykštį gyvenimo būdą ir protėvių papročius, tad ar jie gali ką nors pakeisti…
Lapkritis 2019m.
