Ignas savo matymais įrėmina dieną. Peržvelgiu nuotraukas ir… netvarka, bet ji man sukelia jaukią šypseną, nes yra mano…  Kas sukuistoje lovoje miega, kas ant stalo murkia, ar palei židinį tyso, šen bei ten knygos, puodeliai ir smilkalų kvapas besimaišantis su pietumis. Sava. O mano žvilgsnis žvelgia į upės tėkmę, be jokio godulio ką nors tvenkti, sulaikyti, nes viskas yra gražu, Net ir akmenėlis, kuris sudrumsčia vandenį ir negali įžvelgti šypsenos… Tada pasiimu fotoaparatą ir atsisėdu ant kranto tyliai laukdama kol vanduo nusistovės. Juk netvarka tik – mumyse…

Šušvė.

Vasaris 2023m.