Man patinka gyventi be kaukių ir giedrą nuotaiką paslėpti po skėčiu žaliu, danguje debesis skaičiuoti ir laiką paleisti praeities tekėjimu, sena vaga. Man patinka pasijusti silpnai ir glaustis prie vasaros žiedo, leisti sau keistis, atrasti būties klodus, kurie netelpa į paprastą suvokimą ir nūdienos triukšmą. Man patinka būti nepaprastai ir gyventi gamtos laikrodžio tiksėjime. Tyliai ateiti, būti dabarties lytėjimu ir išeiti ateities tylėjime…