Diena ieškojimuose ieškojo ir ar rado? O gal tik ant kalno užsikabarnojo, prisėdo po medžiu ir rudenėjančiais paukščiais tylėjo. Bet šalia nutūpė viena nuotaika, kita, trečia, pakvipo kava, sausainiais, juoku. Paprasta, bet ar tikrai? Ir klausimai…, o tu atsakei, kad nežinai, nes visus žinojimus paleidai vėjais. Ir žodžiai ar tai – ne pliauškalai, per kuriuos tako nematei. O tame take ramuma paslaptimi kalbėjo, gaivi vėsa varliukais šokinėjo. Prisiminimai? Ne. Tik nieko nekainuojanti tiesa, priglausti širdimi. Bet kiti matymai yra svarbesni, lyg nesibaigiančiame rate, tarytum, pavirtusi katė pele ar atbulai. „Visame kame yra truputis liūdesio ir truputis džiaugsmo”, – rašė Frida. Tad rudenėjanti tyla…