Šalna viską nuspragino ir saule ryte patekėjo. Žadėjo būti diena saulėta, bet stoviu ant liepto ir lašai papt papt papt, geriasi į kūną. Dairausi, o kur sparnai? O jie virš galvos rodyklėmis į pietus traukia. Teta parašė, kad išskrenda, liūdnoka. Atrašiau jai, juk liekame su gelstančiais lapais. Suolelis vienišas, geriu kavą, o laikas lašuose dūžta, vis dar dūžta. Sukranksi varna, jos balse pasilieku, nes ereliu būti nedrįstu, nebent dar antimi, kuri tyliai plaukia raibulų paviršiuje nesukėlusi. Papt papt papt, nušokuoja rupūžė. Laisvė… Arklys supančiotom kojom stovi. Laisvė… O karvės pilnais tešmenimis vakaro pieną nešą. Ne, ne „paukščių pieną”, nors šypsena apsąla, akys palydi ir lieka lašuose. Sako, kad laiką būtų galima nusipirkti? Atsakau, kad jo yra, tik nebematome. Papt papt papt ir viename laše visas dangus telpa…

Rusnė

Rugsėjis 2023m.