Iš delnų lyg upe diena nuplaukia, varteliai praverti ir dumplūnių pieva vėjyje varpeliais linguoja. Stalelis, šalia fotelis, pasiteirauju ar prisėsti galiu? Bet praėjęs laikas čia sėdėjo ir kaži ar kas dar besėdės, nes praeitis visada nusilenkia… Tad viską ir paliekame, nieko neliečiame, tik kavos be cukraus skonį lūpose išsinešame. O mintys su upe bėga bėga, nusišypsau… Nulūžta šaka, pažadina. Ar visa tai buvo, yra? Suloja šuva, danguje sukranksi varnos ir tik nebylios namų akys sako, kad buvo. Tai vadinasi yra, dar vis yra, kaip ir pilki debesys, bet lyg tokie buvo ir vakar, tik jie nesišypsojo nematoma saule. Debesys slenka ir sakau, kad lišnoja, atsako ne, lašnoja. Bet tai tik žodžiai, o tyla slepiasi už jų…

Panevėžio rajonas

Sausis 2024m.