Juoda – balta, gerai – blogai, myliu – nekenčiu, savas – svetimas… ir mažos bangelės sudūžta į krantą. Girdėtis tik reti balsai nutolstančiose valtyse, kurie lyg vandenų vaiduokliai, tai šen, tai ten. Netoliese sukarkia naras, nukrenta lapas, nebylūs rymo toliai ir viskas niveliuojasi į rūką, ir aš jo glėby. Tyla: „Šiuo metu, kai geriu arbatą aš sustabdžiau karą.”, S. Suzuki.
Kauno marių regioninis parkas.
Spalis 2024m.