Noriu matyti kažką gražaus, kad ir apleistą sodybą. O ji viena nebyliai rymo, nes žmogus ražienomis nuėjo, pėdas įspaudė, o iš tų pėdų gandrai varles traukia, dieną ilgina. Tik užrašą „savitarna” prie atlapų vartų, tas anas, žmogus paliko. Liko ir ne šventieji puodus lipdo, o iš jų medums teška lyg medaus mėnesis, lyg viso gyvenimo saldi būtis, bet jei matai spalvas ir visus jų atspalvius. Kaip ir sielos paukščiai iš uždarytų grotų ištrūksta, jie laisvi, jei tik jiems leidi… Arklys sužvengia ir keliuko dulkės aidu nuaidi ir nugula, kaip nerašyti raštai išminties, kurie tuščiais langais į akis žiūri. ” Savitarna” matyti kažką gražaus…

Šakių rajonas.
Liepa 2024m.