Paukštelis purp iš narvelio ir čiulba robinijų tankmėj. Ir buvusi puošmena, dabar šakomis apraizgė liūdnoką realiją, po kurią ropinėja šliužai. Slogu, nesinori įkvėpti praeities, šiaušiasi prisiminimai ir taip reikia širdies giesmės. Sienų narvelis paleistas, o pauštelis? Jam nesvarbu kokie namai, svarbu tik laisvi sparnai ir spurgą užsidedu ant nosies. Klounas… Klounas, kuris juokiasi iš rimto laiko rimtumo ir po plytą ardo, kad atsimerktų pievos, upės tėkmė, ir žuvys panirusią tylą skaitytų. O iš jo delnų paukštelis trupinius lesa beprasmybės prasmę čiulbėdamas ir taip reikia širdies giesmės, sienų narvelis paleistas…