Atrakina ir užrakina vartus, raktą pakabina. Ir kas čia per vieta, kurią miškas tyliai tyliai apkabina. Nyksta dar viena žmogaus ideologija. Miškas jos vardo neklausia, tik atgal visą save susigrąžina. „Stiprūs, vikrūs, miklūs” ir spaliuko ženklelį užkabina už nuopelnus, kad gimei. Bet iš viso to gerumo –  tik spalių krūva liko, o kur „Brisius”..:”Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas. Patsai gerai jaučia, kad mažai
kam bereikalingas.” . Būdama čia suvokiu, kokia beprasmybė skambių tiesų ir taip norėtųsi pasakyti, kad nereikėtų ant vienkartinio mąstymo „pasaulio” statyti, bet: ” – A tu, žabali, ar nenustosi!.. – Sa, Brisiau, sa!.. Pamiškėj sustoja.”. Mano akys vandenų raibuliavimais nubėga ir ar ši akimirka tai – diena, valanda, minutė, ar sekundė…, o gal tik šypsena, kuriai nereikia nieko ir ji savo laiko neskaičiuoja, tik tyliai tyliai apkabina...

Pionierių stovykla, Kauno marios.

Rugsėjis 2022m.