Gyvenimas – tiltas, o gal aš esu tas tiltas, per kurį driekiasi dienos veidai ir jei nesidairai, tai patampi tuo veidu, kurio akyse sužydo vyšnios. Rankos keliasi ir gaudo vėją, o paukščių balsai ar matai…, sakai randai ir jais ropoja vabalai, ir tušti vidaus namai, bet apkabina sparnai. Netark nei žodžio yra kitas būdas bendrauti, gal tik delnai ir skonis pavasario. Niekas ten neina, juk dilgėlynai ir sopančios laiko kojos, žingsnis po žingsnio. Bet nereikia kito kranto, nes akmenys niūniuoja „Guano Apes – Open Your Eyes“, oi senai senai ir raktas pakabintas…, atrakinai? O ten veidai ir pramanai, bet jei nesidairai patampi veidu, kuris parašė: „Tu tiltas į gyvenimą.”…